Tikejausi kiekviena ryta atsikelusi ir nuejusi i mokykla isvysti ne tik jo miela sypsena bet ir akis ziurincias i mane, ir zinoma to nesulaukdavau, galbut ir susiradau nauju draugu, bet senieji pradejo su manimi maziau bendrauti, rodos visi pradejo atsukineti nugaras, o kodel, ka as tokio padariau, rodos nieko... Arba tik man taip atrodo ;( bet visgi... jis, atrode tobulybe, atrode geresniu nera, bet klydau, nepagarbiai elgesi ir kalbino kitas, net kiti tai mate... atrode visi viska zino tik ne as pati...

Pasakojimas

Tiesiog... nauja mokykla, nauji veidai, bei zmones, nauji mokslo metai... naujos simpatijos... Taigi, naujos simpatijos. Atrodo lengva sakyt apie tuos zmones viska, bet ne, jausti labai sunku, ypac tada kai tai jauti tik tu. Taip nutiko ir man. Rodos is pat pradziu jausmai buvo abipusiai, paskui jo jausmai man atveso, turbut, pradejo mane ignoruoti, nebeatrasyt ir kitaip bendrauti, manote nebuvo skaudu, buvo. Net labai, buvau iskaudinta ir norejosi verkti, bet neverkiau. Ir net nezinau kodel, galbut del to jog ta simpatija nebuvo tokia didele? Nezinau. Bet vistiek buvo begalo sunku. Vis ziurejau i jo nuotrauka ir svajojau, laukiau kol jis parasys. Parase? Ne. Gaila. Toks gyvenimas. Manote blogas? Galbut...